skripka

×skripkà (l. skrzypka, brus. cкpыпкa) sf. (2) NdŽ, skrypka BS133, [K] 1. Q183, N, M, L, Mrk, Lp, Alv, Gdl, Nm, Šr, Alks, An, Ml, Tvr smuikas: Ant smuiko žaidžiu, ant skripkos R177, MŽ234. Įtinkinti skrìpką (smuiką) JI667. At[ej]o gudas su skripkà OZ49. Vienam dūdą, antram skrìpką, trečiam pyragėlį (d.) Lbv. Ėm ito skripkẽlė giedot GrvT85. Tas žmogus, nieko nelaukdamas, kapt skripką iš po pažasties į vieną ranką, smičių į kitą – kaip užrėš aplinkinį paspausdamas BsMtII31(Srd). Kur išgirstu skripkas, dūdas, te ir ašiai nusigrūdu NS1079. Skripkelė rankoj, smičėlas antroj LTR(Lzd). Idant visi žmones, išgirdę balsą trūbų, trumitų, harfų, skripkų …, pasiklauptų ir melstųse BBDan3,10. ^ Sau eina kai skripkà Jrb. Kai skripkẽlė boba, lengvutė Klt. Skripka verkia be ašarų TDrIV165(Ml). 2. žagrės ratukas: Čia skripkà, tep vadinos: čiri čiri, kap aria, rėkia Dv. ║ ratilas: Jeigu rodžia [kraujo] spaudimą, tai bobai tik skrìpkos eina Slm. 3. scom. FrnW prk. prastas, sulysęs gyvulys: Mislyji, kad gerus pinigus gausi už tokią skrìpką – nei pienui, nei mėsai Trg. Kad mės skripkom ne blogiau išdirbam žemę, kaip jūs tokiais padlom An.